„Thermo Fisher Scientific“ gamybos operacijų viceprezidentas bei generalinis direktorius. „Thermo Fisher Scientific“ yra didžiausia pasaulio bendrovė, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui. Kompanija į Lietuvą įžengė 2010 m., įsigydama biotechnologijų bendrovę „Fermentas“. A. Markauskas Lietuvos bendrovėje dirba nuo 1986 m., jai vadovauja nuo 2008 m. 2003–2010 m. Algimantas buvo tarptautinio koncerno „Fermentas International”, valdžiusio „Fermento“ ir jo bendrų įmonių JAV, Kanadoje, Vokietijoje ir Kinijoje akcijas, plėtros viceprezidentas. Vadovaujant Algimantui, 2012 m. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pripažinta pasauliniu Bioproduktų kompetencijų centru, o 2017 m. jai skirtas tarptautinis „Shingo“ apdovanojimas, skiriamas už aukščiausio lygio pasiekimus tobulinant verslo procesus. Algimantas yra tris kartus pripažintas „Metų CEO“ Lietuvoje – šį apdovanojimą jam skyrė dienraštis „Verslo žinios“ 2015, 2019 ir 2021 m. Šiuo metu „Thermo Fisher Scientific Baltics“ yra viena didžiausių kompanijų Lietuvoje, joje dirba daugiau 1800 aukštos kvalifikacijos specialistų. Bendrovės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centras yra vienas iš didžiausių privačių mokslinių tyrimų centrų Rytų Europoje: jame dirba virš 200 mokslininkų ir tyrėjų.

Artūras Petronis – psichiatras ir žmogaus ligų kilmės tyrinėtojas, šiuo metu yra Toronto ir Vilniaus universitetų profesorius.  Dr. Petronis, vienas pirmųjų pasaulyje, pradėjo epigenetinius psichinių ir kitų nevėžinių ligų tyrimus. Profesorius paruošė ir publikavo daugiau nei 100 mokslinių straipsnių, nemažą dalį jų prestižiniuose žurnaluose, tokiuose kaip „Nature“, „Nature Genetics“, „Nature Reviews Genetics“ ir kituose. Pastaraisiais metais Dr. Petronis pradėjo vystyti originalią ir unikalią chrono-epigenomikos programą, kurioje svarbų vaidmenį vaidins Lietuvos jaunieji mokslininkai.

Mokėsi Kauno medicinos institute. Jo nebaigęs, mokslus tęsė Sankt Peterburgo universitete paraleliai studijuodamas pagal biochemijos ir genetikos specialybių programas. 1975–2003 m. dirbo Taikomosios Enzimologijos institute (vėliau pavadintame Biotechnologijos institutu). 2003¬–2011 m. buvo „Fermentas“ (dabar įmonės „Thermo Fisher Scientific Baltic“) mokslinio centro direktorius. Mokslinio darbo pagrindinės kryptys fermentų naudojamų genų inžinerijoje bei farmacinės paskirties rekombinantinių žmogaus baltymų fundamentiniai ir taikomieji tyrimai, jų gamybos technologijų kūrimas. Savo moksline veikla prisidėjo prie genų inžinerijos išsivystymo pasaulyje – jo vadovaujamų mokslininkų tyrimų dėka Lietuva tapo ta šalimi, kurioje buvo atrasta trečdalis visų pasaulyje žinomų restrikcijos fermentų, plačiai naudojamų genų inžinerijoje. Rekombinantinių farmacinės paskirties žmogaus baltymų technologijų kūrimo srityje Lietuva taip pat žengė koja kojon su pasaulinias to meto pasiekimais. Institute atlikti tyrimai padėjo pagrindus pirmosioms Lietuvoje moderniosios biotechnologijos įmonėms („Fermentas“, „Biofa“), kurios tapo globalių kompanijų „Thermo Fisher Scientific“ ir „Teva Sicor“ padaliniais, Lietuvos vardą bei mokslinį potencialą garsinančiomis kompanijomis. A. Janulaitis inicijavo, kūrė strategijas ir vadovavo įmonių steigimui, dalyvavo jų veikloje, ugdė darbuotuojus. Taip prisidėjo prie to, kad Lietuvoje buvo išugdyta pasaulinį pripažinimą pelniusių Lietuvos biotechnologų karta pajėgi konkuruoti pasaulinėje mokslo ir verslo rinkoje. 2013 m. įsteigė startuolį „Diagnolita“, kuriantį vėžio (pandemijos metu koronaviruso) molekulinės diagnostikos metodus bei juos taikantį medicininės diagnostikos praktikoje. Prof. A. Janulaitis apdovanotas Lietuvos mokslo premija už restrikcijos-modifikacijos fermentų tyrimus (1994 m.), Nacionaline mokslo pažangos premija už Lietuvos biotechnologijos pramonės mokslinių pagrindų sukūrimą ir mokslo pasiekimų diegimą į gamybą (2007 m). Yra Lietuvos ir dviejų užsienio mokslų akademijų narys. Nuo Sąjūdžio laikų prof. A. Janulaitis atyviai dalyvavo formuojant mokslo politiką Lietuvoje. Buvo Aukštojo mokslo tarybos prie ŠMM nariu, Mokslo ir studijų fondo valdybos nariu, Lietuvos mokslo premijų komiteto nariu, Žinių ekonomikos forumo tarybos nariu ir šio forumo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininku ir kt. Parašė skyrių knygai „Lietuvos aukštojo mokslo vargdenė“.

Dovilė yra „Walless“ advokatų profesinės bendrijos bendraįkūrėja ir vadovaujanti partnerė. Ji daugiau kaip 20 metų dirba įmonių valdymo, įmonių susijungimų ir įsigijimų bei finansavimo, rizikos kapitalo bei privataus kapitalo srityse. Dovilė yra viena žinomiausių įmonių teisės profesionalių Baltijos šalyse ir turi aukščiausius tarptautinių teisinių žinynų ( „Chambers“, „Legal 500“, IFLR1000) reitingus už nuolatinius klientų pagyrimus ir meistriškumą. Dovilė taip pat yra Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentė ir valdybos narė, Vilniaus universiteto fondo patarėjų tarybos pirmininkė bei viena iš asociacijos „Lyderė“ įkūrėjų, tarptautinės advokatų asociacijos įmonių teisės komiteto valdymo grupės narė, keleto įmonių valdybos narė.

Eglė Mažeikė – biochemijos mokslų daktarė, sukaupusi daugiau nei 20 metų patirtį mokslinių tyrimų, biotechnologijų verslo ir farmacijos srityse. Savo akademinę karjerą vykdė Lietuvoje ir Vokietijoje. Po to perėjo į biotechnologijų industriją, kur dirbo viejoje didžiausių biotechnologijos korporacijų pasaulyje su naujų produktų kūrimu, rinkodara, produktų portfelių valdymu ir tarptautiniais verslo klientais. Vėliau Eglė buvo atsakinga už jaunųjų talentų ugdymą ir pritraukimą, darbdavio įvaizdį, vadovavo talentų ugdymo iniciatyvoms bei plėtojo ryšius su akademine bendruomene.

Aktyviai prisidėdama prie švietimo skatinimo, Eglė yra viena iš „Mobilios bioklasės“ iniciatyvos įkūrėjų bei pirmoji jos mokytoja. Ji taip pat rengė gabius mokinius tarptautinėms biologijos olimpiadoms, kūrė biotechnologijos mokomąją medžiagą mokykloms ir vadovavo mentorystės bei karjeros programoms verslo aplinkoje. Daugiau nei dešimtmetį Eglė savanoriavo labdaros ir paramos fonde „Mažoji širdelė“, organizuodama paramos rinkimą, renginius, bendradarbiavo su medicinos bendruomene.

Prisijungusi prie Ateities biomedicinos fondo, Eglė siekia panaudoti savo patirtį ir ekspertines žinias stiprinant personalizuotos medicinos sritį Lietuvoje.

Daugiau nei 20 metų dr. Eglė Radzevičienė buvo atsakinga už intelektinės nuosavybės strategijos, verslo plėtros ir atitikties (produktų atitiktis aplinkosaugos reikalavimams, medicininių prietaisų ir reagentų teisinis reglamentavimas, eksporto kontrolė, asmens duomenų apsauga) valdymo funkcijas, pradžioje vidutinio dydžio biotechnologijų įmonėje UAB „Fermentas“, o vėliau, po „Fermentas“ įsigijimo, „Thermo Fisher Scientific“ Biosciences diviziono padalinyje, molekulinės biologijos ir nukleino rūgščių terapijos versluose.

Dr. Radzevičienės išsilavinimas ir patirtis yra sukaupti trijų disciplinų sandūroje: molekulinės biotechnologijos, verslo valdymo ir intelektinės nuosavybės teisės. Profesinę karjerą ji pradėjo kaip mokslininkė ir daugiau nei 14 metų dirbo mokslo ir tyrimų institucijose Rusijoje (Maskvos universitetas), JAV (SUNY, Albany) ir Lietuvoje (Biotechnologijos institutas). dr. Eglė Radzevičienė yra įgijusi gamtos mokslų daktaro, bei verslo valdymo magistro kvalifikacinius laipsnius, bei išlaikiusi Lietuvos patentinio patikėtinio kvalifikacinį egzaminą. Taip pat ji yra baigusi paruošiamuosius kursus prie Europos patentų organizacijos (European Patent Organization), skirtus asmenims siekiantiems įgyti Europos patentinio patikėtinio kvalifikaciją ir yra išlaikiusi 3 iš 4 kvalifikacinių egzaminų.

2019 metais dr. Radzevičienė buvo išrinkta į Vilniaus universiteto Tarybą ir ėjo šios tarybos pirmininkės pareigas 2019 – 2024 metų kadencijoje.

2023 metų pabaigoje Eglė pasitraukė iš UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir šiuo metu vykdo konsultacinę veiklą, bei yra aktyviai veikianti valdybos pirmininkė Ateities biomedicinos labdaros ir paramos fonde, kuris siekia prisidėti prie pasaulines tendencijas atitinkančio biomedicinos sektoriaus plėtros Lietuvoje, prioritetą teikiant tyrėjams, kurie vykdo mokslo ir studijų veiklas personalizuotos medicinos srityje.

Jau daug metų Eglė yra labai aktyviai įsitraukusi į mentorystę startuoliams Lietuvoje, padėdama jiems susikurti veiksmingą intelektinės nuosavybės bei verslo plėtros strategijos modelį, taip pat ji yra išugdžiusi „Thermo Fisher Scientific Baltics“ įmonėje nemažai vidurinės grandies vadovų.

Šiuo metu Eglė eina dar ir UAB „Biomatter Designs“ valdybos pirmininkės/IP partnerio pareigas, yra kelių kitų įmonių valdybos narė, bei asociacijos „Lyderė“ asocijuota narė.

Gediminas Kostkevičius yra kompanijos „Ortho Baltic“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.  Kauno politechnikos instituto ir Vilniaus universiteto  absolventas (inžinierius matematikas ir teisės magistras). Technikos mokslų daktaras. Atgimimo metais aktyviai reiškėsi visuomeninėje veikloje: buvo Sąjūdžio Seimo narys, „Aukuro“ klubo, Vytauto Didžiojo paminklo atstatymo Kaune komiteto bei VDU atkūrimo konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas. Paskelbė kelias dešimtis mokslinių, teisinių ir publicistinių straipsnių, vienas ar kartu su bendraautoriais išleido 4 knygas.

Gintaras Valušis – Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto auklėtinis. 1992-aisiais apgynė gamtos mokslų daktaro disertaciją, 2007-aisiais – habilitaciją. 1995–1996-aisiais – post-doktorantūros studijos Drezdeno technologijos universiteto Taikomosios fotofizikos institute; 2000 ir 2003-aisiais – Alexander von Humboldt fondo stipendiatas J. W. Goethe universiteto Fizikos institute (Frankfurtas prie Maino, Vokietija). Nuo 2013-ųjų metų Gintaras yra Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) direktorius, FTMC Optoelektronikos skyriaus vadovas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesorius Fotonikos ir nanotechnologijų institute. Mokslinių interesų sritys: optoelektronika ir terahercų fizika, nanotechnologija ir puslaidininkinių prietaisų fizika. Lietuvos mokslo premijos laureatas, Lietuvos mokslų akademijos akademikas, European Association of Research and Technology Organizations (EARTO) Valdybos narys; už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2016 m. liepos 6 d.)

Prof. Juozas Kupčinskas yra LSMU Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimų instituto vadovas, Europos Gastroenterologų draugijos mokslo komiteto narys, Europos Gastroenterologijos, endoskopijos ir mitybos draugijos valdybos narys. Mokslų daktaro disertaciją apgynė 2012 m. Magdeburgo universitete (Vokietija), stažavosi Vokietijos, Izraelio universitetinėse ligoninėse ir mokslo centruose. Mokslinių tyrimų sritis: mikrobiomas, skystoji biopsija, uždegiminių ir navikinių virškinamojo trakto ligų transliaciniai tyrimai.

Linas Mažutis yra tarptautinį išsilavinimą įgijęs mokslininkas, biochemikas, dirbantis mikrotechnologijų srityje. Jis įgijo mokslų daktaro laipsnį Strasbūro Universitete, vėliau kelis metus stažavavosi Harvarde, Kolumbijos ir Kalifornijos technologijos universitetuose. Jo publikuoti darbai yra plačiai cituojami mokslinėje literatūroje, jis yra kelių patentų bendraautorius bei dviejų biotechnologijų startuolių bendraįkūrėjas.

Vilniaus universiteto genetikos profesorė, dr. (HP). Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai. Išsilavinimas – biologijos magistras, medicinos biologo kvalifikacija, sveikatos politikos ir vadybos magistras. Kompetencijos sritis – vėžio genetika ir genomika, molekuliniai vėžio žymenys. Lietuvos mokslo premijos laureatė (2018), apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2019). Nacionalinės sveikatos tarybos, vėžio profilaktikos ir kontrolės tarybos narė, šalies atstovė EK vėžio pakomitetyje, BBMRI-ERIC valdybose, Lietuvos onkologų draugijos valdybos pirmininkė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorė mokslui, LSMU Kardiologijos instituto Molekulinės kardiologijos laboratorijos vadovė, Patologinės anatomijos klinikos profesorė. Nagrinėja lėtinių neinfekcinių ligų patogenezinius mechanizmus, ieško molekulinių žymenų, atlieka farmakogenetinius tyrimus. 2018 m. kartu su bendraautoriais apdovanota Lietuvos nacionaline mokslo premija už darbą „Lėtinės neinfekcinės ligos: nuo populiacijos iki genų (2003-2017)“.

Lietuvos chemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, vienas iš buvusių biotechnologijų kompanijos „Fermentas“ (dabar „Thermo Fisher Scientific Baltic“) vadovų. 1976 m. V. Butkus baigė Vilniaus universitetą, Chemijos fakultetą, 1982 m. Maskvos bioorganinės chemijos institute įgijo mokslų daktaro laipsnį. 1990 m. Maskvos universitete – bioorganinės chemijos habilituoto mokslų daktaro laipsnį. 1979­–1995 m. dirbo Taikomosios enzimologijos institute (dabar Biotechnologijos institutas); 1984–1988 m. Nukleino rūgščių chemijos laboratorijos vadovas; 1988–1989 m. Molekulinės biologijos fermentų skyriaus vadovas; 1989–1994 m. instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui. Dėstė Vilniaus universtete ir Vytauto Didžiojo universitete. 1995 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. Yra paskelbęs daugiau nei 40 publikacijų tarptautinėje mokslinėje spaudoje, 16 išradimų bendraautorius. 1994 m. įteikta Lietuvos nacionalinė premija, 2001 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi. 2009 m. Vilniuje įsteigė Modernaus meno centrą, kuris nuo 2017 m. veikia kaip MO modernaus meno muziejus. Viktorui Butkui yra suteikta Vilniaus garbės piliečio nominacija.

Prof. Virginijus Šikšnys yra Vilniaus Universiteto profesorius, Lietuvos ir užsienio mokslo akademijų narys, vienas iš CRISPR-Cas sistemų tyrimų pradininkų, kurio darbai leido sukurti naujus genomo redagavimo įrankius. Šie darbai sulaukė plataus pripažinimo ir pažymėti keliomis tarptautinėmis premijomis, tarp jų ir „Kavli“ premiją.

Mokslininkas molekulinės biologijos ir biofarmacijos srityse, o taip pat ir antrepreneris - patyręs biotechnologinių/biofarmacinių įmonių valdybų narys, tarptautiniu mastu išprusęs mokslo ir eksperimentinės plėtros vadovas biotechnologijų ir biofarmacijos įmonėse, vizionieriškas lyderis bei vadovų komandos narys, kuriant biofarmacijos įmonių infrastruktūrą ir produktų portfelį nuo šaknų iki pelningai lyderiaujančios biologiškai panašių vaistų rinkoje visame pasaulyje. PROFESINĖ PATIRTIS. Mokslo darbuotojas ir laboratorijos vedėjas Taikomosios enzimologijos institute (dabar – VU Biotechnologijos institutas) 1978 – 1991 m.m., kur vadovavo pirmajam šalyje projektui sukurti rekombinantinį biofarmacinį preparatą - žmogaus augimo hormoną (žinomam kaip Somatogenas-L ir Biosoma), o vėliau dar keliems rekombinantinių biofarmacinių baltymų projektams, tarp kurių ir visų laikų šalies komerciškai sėkmingiausias filgrastimas (komerc. pavadinimai Grasalva ir TevaGrastim®) - pirmasis panašus biologinis filgrastimo preparatas, kuriam išduotas registracijos liudijimas Europos Sąjungoje. 1993 – 2004 m.m. buvo kompanijų Biofa AB, Biotechna UAB ir Sicor Biotech (TEVA Group) MTEP direktorius, valdybos narys ir vienas iš pagrindinių akcininkų, atlikdamas išskirtinį vaidmenį, sėkmingai atvedant nacionalinę kompaniją į tarptautinę biologiškai panašių vaistų gamintojų susijungimo / įsigijimo rinką, o taip pat formuojant biologiškai panašių terapinių produktų strategiją ES ir JAV bei biologiškai panašių produktų pozicionavimą TEVA Group generinių vaistų portfelyje. Nuo 2005 iki dabar – freelanceris konsultantas IŠSILAVINIMAS IR KITOS KVALIFIKACIJOS BEI PASIEKIMAI. Gamtinių junginių chemijos magistras – Vilniaus universitetas, 1969 m.. Molekulinės biologijos doktorantūros studijos Mokslų Akademijos Molekulinės biologijos institute Maskvoje 1974 - 1978 m.m. ir biomedicinos mokslų daktaro laipsnis iš Sąjunginio pramoninių mikroorganizmų genetikos ir selekcijos instituto Maskvoje 1983 m.. 1991–1995 m.m. kviestinis mokslininkas, gavęs Howard’o Hughes’o fondo stipendiją Kornelio universiteto medicinos koledže Niujorke, JAV. Daug fundamentinių tyrimų publikacijų geriausiai vertinamuose biomokslų žurnaluose kaip Cell, J. Biochemical Science, Methods in Enzymology ir kt.. Nacionalinės asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ prezidentas 2002-2003 m., toje pozicijoje ir pirmojo Lietuvos klasterio (slėnio) – Saulėtekio slėnio - įsteigimo vienas iš iniciatorių ir signatarų 2002 m.. Nacionalinės mokslo premijos už gydomųjų rekombinantinių baltymų linijos sukūrimą Lietuvos Respublikoje 2004 m. laureatas. DNR diagnostikos pagrindu funkcionuojančios prenatalinės genetinių ligų bet tėvystės diagnostikos įdiegimo į Lietuvos medicinos bei teisminės ekspertizės institucijas iniciatorius ir vadovas 1991 m.. Lietuvos derybinės grupės dėl įstojimo į ES narys intelektinės teisės klausimais – išsiderėjęs 7 metų pereinamąjį laikotarpį Lietuvos įmonių patentams iki juos retroaktyviai pergalint ES įmonių patentams (2000 m.).