Kardiologas Šerpytis įvardijo priežastis, kodėl lietuviai gyvena trumpiau nei pietų europiečiai

„Kiekvieną dieną mes susiduriame su žmonių nesėkme ta prasme, kad žmonės negyvena, tiek kiek mes norėtumėme“, – sako VUL Santaros klinikų gydytojas kardiologas Rokas Šerpytis. Lietuvoje vidutinė žmonių gyvenimo trukmė – apie 77 metus ir tai, anot jo, yra reikšmingai mažiau nei pietų Europos valstybėse. Vyrai Lietuvoje gyvena dar 10 metų trumpiau nei moterys. Tad kodėl mes gyvename trumpiau ir kaip prailginti gyvenimo trukmę? Gydytojas kardiologas atsako į šiuos kiekvienam svarbius klausimus.

Net 50 proc. žmonių Lietuvoje miršta nuo kraujotakos sistemos ligų
Ateities biomedicinos fondo (ABF) iniciuotoje, MO muziejuje vykusioje viešoje paskaitoje, R. Šerpytis teigė, 2024 m. mūsų šalyje mirė 37,5 tūkst. žmonių – 448 daugiau nei 2023-aisiais. Didžiausią dalį sudarė mirusieji nuo kraujotakos sistemos ligų. Tai – net 50,8 proc. visų mirčių, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vidutinis išgyvenamumas mūsų šalyje prastas dėl to, kad žmonės nekontroliuoja savo rizikos veiksnių. Tai yra aukšto spaudimo ir didelio cholesterolio. Pateiksiu šiek tiek statistikos: gyvenimo būdas ir dieta mažesnę riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis lemia net 50 proc., aplinkos užterštumas – 20 proc. ir medicininė pagalba – tik 10 proc.“, – teigia gydytojas.

Mažesnis spaudimas sumažina tikimybę patirti insultą ar infarktą
Anot jo, turint aukštą spaudimą ir padidėjusį cholesterolį ir to negydant – laukia skaudžios pasekmės. „Prieš metus buvo publikuotas kraujospūdžio gydymo gairės ir buvo reikšmingai sugriežtinta kontrolė. Visi pacientai su kraujospūdžiu 140/90 mmHg ir didesniu turi gydytis. Analizuojant didžiųjų arterinio kraujospūdžio tyrimų rezultatus pastebėta, kad asmenys, kurių sistolinis kraujospūdis yra mažesnis nei 120 mmHg, turi net 24 proc. mažesnę tikimybę patirti insultą ar miokardo infarktą, palyginti su tais, kurių kraujospūdis siekia mažiau nei 140 mmHg.“, – teigia jis. Nežymiai padidėjusį kraujospūdį, anot R. Šerpyčio, reikėtų pradėti gydyti be vaistų – mažinti kūno svorį, sveikiau maitintis, riboti alkoholį, nerūkyti ir sportuoti.
Dar vienas tyrimas, kurį anot jo, bent kartą reikėtų pasidaryti kiekvienam – lipoproteino (a) tyrimas, kuris parodo plačiai paplitusį genetinį cholesterolio apykaitos sutrikimą. Jei turite daugiau nei norma šio lipoproteino, vadinasi genetiškai turite padidėjusią širdies ir kraujagyslių, pavyzdžiui, aterosklerozės, ar vožtuvų ligų riziką. „Tie, kas turi aukštą cholesterolį, ateroskleroze suserga žymiai anksčiau. Sveikai gyvendami, sportuodami ir gerdami vaistus nuo cholesterolio – galime ženkliai sumažinti šią riziką“, – sako R. Šerpytis.

Kaip atpažinti miokardo infarktą?
Anot gydytojo, turint aterosklerozę padidėja ir miokardo infarkto tikimybė. Kaip teigia jis, vieni palengva silpsta, jaučia skausmus, dusulį, tačiau nemažą dalį žmonių miokardo infarktas ištinka netikėtai, nes kraujagyslės staiga užsikemša dėl aterosklerotinės plokštelės plyšimo.
„Pagrindiniai šios ligos simptomai – stiprus, staigus skausmas už krūtinkaulio, kuris plinta į visą kūną, labiausiai į kairę ranką, nugarą. Kiti požymiai gali būti silpnumas, mirties baimė, pykinimas, vėmimas ir nerimas. Pirmoji pagalbą pajutus tokius simptomus – išgerti aspirino, nitroglicerino ir iš karto kviesti greitąją. Laikas – kertinis aspektas šioje situacijoje“, – teigia gydytojas.

Net 6 iš 10 turinčių „Frenko raukšlę“, serga širdies ligomis
Tai, kad reikėtų susirūpinti savo širdies ir kraujagyslių ligų rizika, anot kardiologo, galima atpažinti ir vizualiai. „Net 6 iš 10 turinčių „Frenko raukšlę“, serga širdies ligomis. „Frenko raukšlė“ – įstriža raukšlė ausies spenelyje ir užuomina, kad žmogaus kraujagysles gali žaloti aterosklerozė“, – pabrėžia kardiologas.
R. Šerpytis sako, kad išlaikyti puikią sveikatą galima keliais paprastais būdais: nepersivalgyti, sportuoti, nerūkyti, nevartoti dideliais kiekiais alkoholio, mažinti viršsvorį, jeigu jį turite bei stebėti savo rodiklius – gliukozę, kraujo spaudimą ir cholesterolį.

Siūlo paprastą testą
Kaip anksčiau „Delfi“ pasakojo gydytojas, jis siūlo paprastą testą, kuris parodys jūsų širdies būklę – užlipti į 4 aukštą ir pažiūrėti, kaip jaučiatės. „Jei užlipate iki ketvirto aukšto, jau yra gana gerai. Bet, jei seniau galėjote būti labiau fiziškai aktyvus, dabar to nebegalite, jau reikėtų susimąstyti. Kai pajaučiama, kad sumažėjo fizinis pajėgumas, prasideda dusulys, reikėtų kreiptis į gydytojus ir nebelaukti“, – sakė R. Šerpytis. Lipant laiptais, kaip pasakojo gydytojas, padidėja pulsas ir kraujospūdis, energijos suvartojimas, greitėja medžiagų apykaita.
„Sveikas žmogus turėtų nieko nepajausti užlipęs į 4 aukštą. Nebent visiškai nesitreniruoja, turi antsvorį“, – kalbėjo R. Šerpytis. Jei širdies būklė prasta arba žmogus fiziškai nėra aktyvus, lipant laiptais gali atsirasti silpnumas, oro trūkumas, krūtinės skausmas. „Todėl, jei krūvio metu atsiranda dusulys, krūtinės skausmas, kurio anksčiau nebuvo, reikia kreiptis į gydytojus“, – sakė R. Šerpytis.