„Mokslas be chalatų“ – įtraukianti prof. dr. Urtės Neniškytės paskaita

Kaip naujausi personalizuotos medicinos tyrimai keičia mūsų supratimą apie žmogaus smegenis ir jų sveikatą? Apie tai naujausiame renginių ciklo „Mokslas be chalatų“ renginyje kalbėjo Vilniaus universiteto profesorė, neuromokslininkė dr. Urtė Neniškytė. 

Renginio metu apdovanotos jaunosios mokslininkės, kurių baigiamieji magistro darbai prisideda prie personalizuotos medicinos tyrimų Lietuvoje. 

Ateities biomedicinos fondo organizuojamas renginių ciklas „Mokslas be chalatų“ skirtas didinti visuomenės sveikatos raštingumą bei priartinti naujausius mokslo ir medicinos pasiekimus prie kiekvieno žmogaus. Dažnai kalbame apie finansinį, IT raštingumą, bet gebėjimas suprasti informaciją apie savo sveikatą, kritiškai ją vertinti ir priimti pagrįstus sprendimus – ne mažiau svarbu. Todėl „Mokslas be chalatų“ kviečia mokslininkus ir gydytojus apie sudėtingus sveikatos klausimus kalbėti suprantamai, be perteklinių mokslinių terminų.

Pirmajame renginyje 2023 m. apie biologinius laikrodžius pasakojo gydytojas psichiatras, molekulinės medicinos mokslininkas bei epigenetikos pradininkas prof. Artūras Petronis, 2024 m. – apie mikrobiotą naujausiais mokslo atradimais dalijosi gydytojas gastroenterologas prof. Juozas Kupčinskas, 2025 m. apie širdies sveikatą pasakojo gydytojas kardiologas dr. Rokas Šerpytis, o šiemet naujausiomis personalizuotos medicinos tendencijomis neuromoksluose dalijosi Vilniaus universiteto profesorė dr. Urtė Neniškytė.

Nespėjusiems ateiti paklausyti mokslininkės gyvai dalinamės paskaitos vaizdo įrašu: 

„Mūsų fondas remia mokslą ir mokslininkus, gydytojus dirbančius personalizuotos medicinos srityje, skatina jų profesinį tobulėjimą, sudaro galimybės dalyvauti mokslinėse stažuotėse ir konferencijose. Ne mažiau svarbi mūsų veiklos dalis – visuomenės švietimas, o to puikus pavyzdys ir yra „Mokslas be chalatų“. Taip pat siekiame paskatinti jaunuosius mokslininkus domėtis personalizuota medicina, todėl skiriame jiems premijas. Šiame renginyje vieną iš tokių premijų ir įteiksime“, – susirinkusiems kalbėjo Ateities biomedicinos fondo direktorė dr. Eglė Mažeikė. Ji pridėjo, kad nors apdovanojami darbai – labai skirtingi, visus juos vienija bendras siekis suprasti pacientų biologinius skirtumus, o rezultatus pritaikyti geresnei diagnostikai, prognozei ar gydymo pasirinkimui. 

Apdovanotos penkios jaunosios mokslininkės

Šiemet Ateities biomedicinos fondo apdovanojimai skirti penkioms Vilniaus universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventėms. Jų tyrimai apima aktualias personalizuotos medicinos kryptis – nuo individualaus atsako į vėžio gydymą prognozavimo iki molekulinių ligų žymenų paieškos.

• Gabrielė Židonytė iš Vilniaus universiteto apdovanota už darbą
„Genetinių pokyčių vaidmuo prognozuojant skrandžio vėžiu sergančių pacientų atsaką į neoadjuvantinį gydymą“, vadovė dr. Rasa Sabaliauskaitė. Tyrime buvo analizuojama viena iš svarbiausių personalizuotos medicinos krypčių – ar paciento genetiniai variantai gali padėti prognozuoti individualų atsaką į priešvėžinį gydymą ir klinikines baigtis.

• Neda Rupeikaitė iš Vilniaus universiteto apdovanota už darbą
„Imuninių melanomos subtipų transkriptominiai tyrimai“, vadovė dr. Agata Mlynska. Autorė tyrė melanomos navikų molekulinius ir imuninius profilius, siekdama geriau apibūdinti skirtingus naviko potipius ir jų sąsajas su pacientų ligos eiga bei prognoze.

• Rima Miknaitė iš Vilniaus universiteto apdovanota už darbą „Potencialių glioblastomos molekulinių žymenų paieška 3D gliomos ląstelių kultūrų modeliuose“, vadovė dr. Rytė Rynkevičienė. Tyrime pasitelkti 3D gliomos modeliai, genų ir miRNR raiškos analizė bei pacientų navikinių audinių duomenys, ieškant potencialių molekulinių glioblastomos žymenų.

• Gabija Stachnevičiūtė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto apdovanota už darbą
„ELAVL1 sąsajos su EMT žymenų ir transkripcijos faktorių potranskripciniu reguliavimu kasos vėžio patogenezėje“, vadovas doc. dr. Povilas Ignatavičius. Tyrime nagrinėti kasos vėžio molekuliniai mechanizmai ir potencialūs prognostiniai biožymenys, galintys prisidėti prie tikslesnio pacientų ligos eigos vertinimo.

• Augustė Juškytė iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto apdovanota už darbą „Skirtingas audinių remodeliacijos aktyvumas lėtinio rinosinusito fenotipuose: pooperacinės medžiagos genų raiškos tyrimas“, vadovė doc. dr. Ieva Janulaitytė. Darbe skirtingi ligos fenotipai analizuojami molekuliniu lygmeniu, tiriant pacientų audinių genų raiškos skirtumus ir ieškant pagrindo tikslesnei pacientų stratifikacijai.

Labai džiaugiamės, kad renginyje dalyvavo fondo rėmėjai gerb. prof. A.Janulaitis ir prof. V.Butkus su žmona Danguole.

Renginį moderavo mokslo žurnalistė Goda Raibytė Aleksa.

Už nuotraukas ir video dėkojame Mariui Linauskui.