Molekuliniai žymenys gali padėti tiksliau stebėti Parkinsono ligą

Parkinsono liga skirtingiems žmonėms progresuoja nevienodai – skiriasi simptomai, jų sunkumas ir pacientų atsakas į gydymą. Tačiau gydytojams vis dar sudėtinga iš anksto numatyti, kaip liga vystysis konkrečiam žmogui ir kada gali prireikti keisti jo gydymą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto doktorantė ir Molekulinės neurobiologijos laboratorijos jaunesnioji mokslo darbuotoja Violeta Belickienė tiria, ar kraujyje aptinkami molekuliniai žymenys galėtų suteikti daugiau informacijos apie individualią Parkinsono ligos eigą.

Mokslininkė daugiausia dėmesio skiria užląstelinėms pūslelėms – mažoms ląstelių išskiriamoms dalelėms, pernešančioms baltymus, lipidus ir nukleorūgštis. Kadangi dalis jų gali pereiti kraujo ir smegenų barjerą, kraujyje esančių pūslelių turinys gali padėti netiesiogiai įvertinti smegenyse vykstančius biologinius procesus.

V. Belickienė tiria pūslelėse esančias mikroRNR – nedideles molekules, dalyvaujančias reguliuojant genų aktyvumą. Jų kiekio pokyčiai gali būti susiję su uždegimu, oksidaciniu stresu, ligos progresavimu ir kitais organizme vykstančiais procesais.

Tyrimų rezultatai rodo galimas sąsajas tarp tam tikrų mikroRNR ir Parkinsono ligos simptomų, pavyzdžiui, tremoro, judesių sulėtėjimo, pusiausvyros sutrikimų ar sustingimo epizodų. Molekuliniai pokyčiai taip pat gali būti susiję su trumpėjančiu vaistų veikimo laiku.

Ateityje tokie kraujo žymenys galėtų papildyti klinikinį paciento vertinimą ir padėti gydytojams objektyviau stebėti ligos eigą, anksčiau pastebėti silpnėjantį gydymo poveikį ar tiksliau įvertinti, kada reikėtų svarstyti kitus gydymo būdus, pavyzdžiui, giluminę smegenų stimuliaciją.

Tai atspindi vieną svarbiausių personalizuotos medicinos principų: sprendimai priimami ne tik pagal bendrą diagnozę, bet ir atsižvelgiant į konkretaus žmogaus biologinius ypatumus bei individualią ligos eigą.

Vis dėlto šie rezultatai dar nereiškia, kad jau sukurtas kasdienėje medicinoje naudojamas Parkinsono ligos kraujo tyrimas. Galimi žymenys turi būti patvirtinti didesnėse ir įvairesnėse pacientų grupėse, taip pat būtina standartizuoti mėginių surinkimą bei analizę ir patikrinti metodo tikslumą.

V. Belickienė savo tyrimus plačiajai auditorijai pristatė ir laimėjusi Lietuvos mokslo tarybos konkursą „Mokslo mikrofonas“. Mokslininkės darbas rodo, kaip molekulinė biologija gali padėti pereiti nuo bendro ligos vertinimo prie tikslesnės, konkrečiam pacientui pritaikytos stebėsenos.

Daugiau skaitykite čia: https://lsmu.lt/molekuliniai-zymenys-galintys-pakeisti-parkinsono-ligos-diagnostika-lsmu-doktorantes-kelias-i-login-scena/