

Nauja patirtis viename seniausių jūrų biologijos tyrimų institutų Europoje
Liepos–rugpjūčio mėnesiais Taja stažavosi Neapolyje įsikūrusiame jūrų biologijos tyrimų institute „Stazione Zoologica Anton Dohrn“, kur dalyvavo projekte „CephaloInk-Med: Rapid Establishment of Cephalopod Ink Gland Cell Culture“.
Iki šiol medicinos studentės mokslinė patirtis daugiausia buvo susijusi su žinduolių ląstelių kultūromis, todėl darbas su jūriniais organizmais tapo galimybe ne tik išmokti naujų laboratorinių metodų, bet ir praplėsti supratimą apie biologinių sistemų įvairovę bei jų potencialą medicinoje.
Stažuotės metu Taja dirbo su aštuonkojų rašalo liaukų ląstelėmis, siekdama laboratorinėmis sąlygomis išgauti šių gyvūnų gaminamą rašalą. Tyrimų metu teko pritaikyti turimas ląstelių kultivavimo žinias prie jūriniams organizmams būdingų sąlygų – keisti auginimo terpių druskingumą, užtikrinti ląstelių gyvybingumą ir taikyti mėginių koncentravimo bei išskyrimo metodus.
„Tai buvo mano pirmas kartas dirbant su jūriniais gyvūnais – studijuoju mediciną ir iki tol dauguma mano patirties buvo sukaupta dirbant su žinduolių ląstelių kultūromis, tad ši tema buvo labai unikali“, – pasakoja Taja.
Tarptautinėje stažuotėje gauti mėginiai – tolesniems tyrimams Lietuvoje
Vienas svarbiausių šios stažuotės rezultatų – surinkti biologiniai mėginiai, kurie jau keliauja į Lietuvą tolesniems tyrimams LSMU laboratorijose.
Mokslininkus ypač domina galimybė iš aštuonkojų rašalo išskirti egzosomas – mažas ląstelių išskiriamas pūsleles, kurios gali pernešti baltymus, lipidus ir kitas biologiškai aktyvias medžiagas.
Egzosomos sulaukia vis daugiau mokslininkų dėmesio dėl savo potencialo ligų diagnostikoje, vaistų pernašoje ir naujų gydymo metodų kūrime. Tiriamos jų pritaikymo galimybės įvairiose medicinos srityse, įskaitant neurologiją, kardiologiją ir autoimunines ligas.
Tajos stažuotės metu surinkti mėginiai bus naudojami tolesniuose tyrimuose su kardiomiocitais – širdies raumens ląstelėmis. Šie tyrimai padės geriau suprasti iš jūrinių organizmų išgaunamų biologinių dalelių savybes ir įvertinti galimą jų pritaikymą biomedicinoje.
Kuo šie tyrimai svarbūs personalizuotai medicinai?
Personalizuotos medicinos pažanga neatsiejama nuo naujų biologinių mechanizmų pažinimo ir technologijų, leidžiančių tiksliau diagnozuoti ligas bei kurti konkrečiam pacientui pritaikytus gydymo sprendimus.
Egzosomos yra viena iš aktyviai tyrinėjamų šios srities krypčių. Dėl gebėjimo pernešti biologiškai aktyvias medžiagas jos nagrinėjamos kaip potencialios vaistų pernašos sistemos, o jų molekulinė sudėtis gali suteikti informacijos apie ląstelių būklę ir ligų procesus.
Nors Tajos vykdomi tyrimai dar yra ankstyvojoje stadijoje, jie prisideda prie žinių, reikalingų tokių technologijų plėtrai, kaupimo. Tyrimai su kardiomiocitais gali padėti įvertinti naujų biologinių dalelių poveikį širdies ląstelėms ir sudaryti prielaidas tolesniems jų pritaikymo tyrimams.
Tai primena, kad personalizuotos medicinos inovacijos gimsta ne tik klinikose ar atliekant žmogaus genomo tyrimus. Kartais jų pradžia – netikėtos mokslinės idėjos, fundamentiniai tyrimai ir gebėjimas pažvelgti į medicinos problemas iš kitos perspektyvos.
Investicija į jaunus talentus – investicija į Lietuvos biomedicinos ateitį
Ateities biomedicinos fondas džiaugiasi galėjęs prisidėti prie Tajos stažuotės, skirdamas jai 500 Eur paramą.
Fondo veikloje ypatingą vietą užima jaunųjų talentų ugdymas, jų tarptautinės patirties skatinimas ir galimybė įgytas žinias pritaikyti Lietuvoje.
Tajos istorija puikiai atspindi šį siekį: iniciatyvi medicinos studentė neapsiriboja studijų programa, ieško galimybių įsitraukti į tarptautinius mokslinius tyrimus, mokosi naujų metodų ir parsiveža ne tik patirtį, bet ir konkrečius biologinius mėginius, su kuriais tyrimus tęs Lietuvos laboratorijose.
Būtent tokie jauni žmonės, gebantys sujungti medicinos, biologijos ir pažangių technologijų žinias, kuria Lietuvos biomedicinos ateitį.
Sveikiname Tają sėkmingai įgyvendinus stažuotę, linkime įdomių atradimų tęsiant tyrimus LSMU ir tikimės, kad tarptautinė patirtis taps dar vienu žingsniu jos mokslininkės kelyje!