Personalizuota medicina: kaip kinta vėžio diagnostika Lietuvoje?

Vėžys vis dar išlieka viena dažniausių ir pavojingiausių ligų pasaulyje, tačiau šiandien jis gali būti gydomas visiškai kitaip nei prieš dešimt ar dvidešimt metų. Moderni diagnostika, molekuliniai tyrimai ir personalizuota medicina leidžia gydytojams tiksliai nustatyti, kokios biologijos navikas vystosi žmogaus organizme, kaip jis elgsis ir kokia gydymo terapija jam bus veiksmingiausia, rašoma Nacionalinio vėžio centro (NVC) pranešime žiniasklaidai.

NVC Medikamentinės onkologijos centro vadovė, gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. dr. Birutė Brasiūnienė sako, kad onkologijos pažanga tikrai didelė ir per dešimtmetį ši sritis itin pasikeitė.

Gyvenimo būdas ar genai: kas laimi vėžio vystymosi kelyje?

Nors visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad vėžys yra paveldima liga, anot gydytojos onkologės, statistika rodo ką kitą. Paveldimi sindromai, retos genetinės būklės, kai žmogus paveldi tam tikrus genų pakitimus, didinančius riziką sirgti tam tikrais vėžiais – sudaro vos nedidelę dalį visų onkologinių susirgimų. 90–95 proc. susirgimų gali būti susiję su tuo, kaip žmogus gyvena: nejudrumas, nutukimas, žalingi įpročiai, maiste esantys kancerogenai, stresas ir t.t.

„Gyvenimo būdas prisideda prie daugumos vėžio atvejų. Vis dėlto tik žinojimo nepakanka – būtina šias žinias paversti realiais įpročiais. Lietuvoje vis dar per mažai gyventojų dalyvauja vėžio prevencinėse programose, nes ankstyva vėžio diagnostika yra vienas svarbiausių veiksnių mažinančių mirtingumą”, – teigia doc. dr. B. Brasiūnienė.

Onkologija šiandien: nuo standartinių gydymo schemų prie individualių sprendimų

Kaip teigia gydytoja, prieš dvidešimt metų pacientai buvo gydomi keliomis tuo laiku prieinamų gydymo metodų galimybėmis: chemoterapija, operacija, radioterapija. Pradžioje vėžio diagnostikoje naudoti rentgeno aparatai, mikroskopai, o apie naviko biologiją žinota daug mažiau. Dabar, anot jos, iš esmės yra pasikeitę onkologijos diagnostikos ir gydymo principai.

Vėžio diagnostikai šiuo metu taikomi kompiuterinės tomografijos (KT), magnetinio rezonanso (MR), pozitronų emisijos tomografijos tyrimai (PET) ir kiti radiologiniai tyrimai, atliekamos kartotinos biopsijos, molekuliniai testai.

Didžiausią pažangą onkologijoje lemia mokslo ir technologijų vystymasis, o su tuo ir naujų vis efektyvesnių vaistų atėjimas į kliniką.

„Be klasikinės chemoterapijos šiandien taikoma taikinių terapija, imunoterapija, biologiniai vaistai, antikūnų ir vaistų konjugatai, o kai kuriais atvejais – jų deriniai. Gydymas tapo tikslinis, o rezultatai ženkliai skiriasi nuo seniau stebėtų. Metastazavusio krūties vėžio išgyvenamumo vidurkis, kuris anksčiau, kai galėjome gydyti tik chemoterapija, hormonoterapija siekė vos 9–11 mėnesių. Dabar, naujų inovatyvių vaistų dėka krūties vėžio su metastazėmis gyvenimo trukmės vidurkis yra 5 metai”, – teigia gydytoja.

Anot jos, didelė pažanga stebima ir kraujo ligų gydyme, ypač įdiegus pažangias gydymo terapijas, kurios jau skiriamos ir Lietuvoje.

„Kalbant apie pažangą svarbūs ir kiti veiksniai – spartesnis dirbtinio intelekto diegimas, pacientų įtrauktis į gydymo sprendimus, gydymo toksiškumo valdymas, akcentuojami gyvenimo kokybės aspektai, visuomenės švietimas ir mitų apie vėžį griovimas – tai ir dar daug visko, kur link einame per pastaruosius 10 metų“, – teigia doc. dr. Birutė Brasiūnienė.

Gydymas pagal naviko biologiją

Personalizuotos medicinos esmė – gydyti ne diagnozę, o konkretų vėžį su jo biologinių ypatybių visuma.

„Personalizuota medicina reiškia ir tai, kad vertinamos ir paveldimos genetinės rizikos. Taip pat galima prognozuoti šalutinius poveikius. Kalbant apie solidinius navikus Lietuvoje šiuo metu personalizuoto gydymo srityje labiausiai pažengęs plaučių, krūties, ginekologinių, urologinių vėžių, melanomos gydymas, tačiau technologijos sparčiai plečiasi ir į pačių agresyviausių navikų, tokių kaip smegenų navikai ar sarkomos, gydymą”, – pabrėžia gydytoja.

Molekuliniai tyrimai Lietuvoje, anot jos, tapo įprastu kasdieniu įrankiu, o modernūs vaistai prieinami daug plačiau nei prieš kelerius metus. NVC veikia jau minėtos specializuotos genomikos MDK, kurių metu išanalizavus konkretaus vėžio atvejo biologinį žemėlapį, ieškoma efektyviausių prieinamų gydymo sprendimų pacientui.

Onkologė pabrėžia, kad vėžio prevencija prasideda nuo paprastų kasdienių įpročių: subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir streso valdymas, žalingų įpročių atsisakymas – tai yra tai, ką galime padaryti kiekvienas. Taip pat svarbu tikrintis pagal amžių priklausiančiose vėžio prevencijos programose.

„Kiekvienas turime žinoti apie paveldimas savo šeimos giminės ligas, mirčių atvejus nuo vėžio šeimoje ar giminėje, galimas paveldimas rizikas. Šios žinios specialistams konsultacijų metu padeda dėl patikros ypatumų. Visuomenės sveikatos raštingumas ir vėžio stigmų mažinimas yra kita būtina kryptis, jei norime suvaldyti vėžio sergamumą, nes vėžys nėra gėda ar kokia slapta liga, ji gali būti anksti diagnozuojama, gydoma ir pilnai pagydoma, ypač jei diagnozuojama ankstyvose stadijose. Išplitusios ligos atveju gali būti sustabdomas jos plitimas, taip laimint dar gyvenimo metų sergančiajam“, – sako doc. dr. Brasiūnienė.

Prie pažangos onkologijoje ir personalizuotoje medicinoje prisideda ir Ateities biomedicinos fondas (ABF) – vienintelis Lietuvoje labdaros ir paramos fondas, besispecializuojantis personalizuotos medicinos tyrimų srityje. Fondas prisideda prie šios srities talentų ugdymo ir plėtros Lietuvoje, remia bei skatina šios srities vystymąsi.